Dviem tiekėjams nemokėta jau tris mėnesius, mokėjimas VMI pagal susitarimą praleistas, o naują sutartį norisi pasirašyti kitos įmonės vardu. Už tai, kad verslas nepasiteisino, vadovas savo turtu neatsako. Už tai, ką daro, kai įmonė nebeišsimoka, – gali. Riba tarp šių dviejų situacijų apskaitoje matoma gerokai anksčiau nei teisme, jei kas nors į ją žiūri kas mėnesį.
Ar jau laikas kalbėtis su teisininku?
Iki šešių klausimų apie jūsų įmonės skaičius – ir matysite, ką daryti pirmiausia. Tai ne teisinė išvada, o ženklai, kuriuos matome apskaitoje.
Ar įmonė vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, banku, darbuotojais ar VMI ilgiau nei mėnesį?
Skaičiuokite ir „Sodros“ bei VMI įsiskolinimus, ir pradelstas paskolos įmokas.
Apytikslis įvertinimas pagal jūsų atsakymus ir 2026 m. spalio 19 d. turimą informaciją – ne konsultacija. Atsakymai niekur nesaugomi ir nesiunčiami.
Ar už UAB skolas atsakau savo turtu?
Ne – vien dėl to, kad įmonė nebegali atsiskaityti. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai arba neveikimas, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Svarbu ir tai, kas reikalauja žalos atlyginimo – pati įmonė ar konkretus jos kreditorius.
Sprendimai versle priimami neturint garantijų. Nauja prekybos kryptis gali nepasiteisinti, investicija atsipirkti lėčiau, o svarbus klientas – nutraukti bendradarbiavimą. Todėl teismų praktikoje taikoma „verslo sprendimų priėmimo taisyklė“: vertinant vadovo atsakomybę bendrovei, preziumuojama, kad jis veikė jos interesais, o reikalavimą reiškiantis asmuo turi pagrįsti, kad vadovas pažeidė jam tenkančias pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-381/2024 akcentavo, ar vadovas turėjo reikiamą informaciją, įvertino galimas pasekmes, veikė sąžiningai ir nesupainiojo savo bei bendrovės interesų. Nepalankus rezultatas savaime neįrodo, kad sprendimas buvo neteisėtas.
Ši taisyklė nesuteikia laisvės ignoruoti privalomų teisės aktų reikalavimų. Pavyzdžiui, pareigos tinkamai mokėti mokesčius vykdymas nepatenka į įprasto verslo sprendimo kategoriją.
Skiriasi ir tai, kas patyrė žalą. Jeigu vadovas neteisėtais veiksmais sumažina įmonės turtą, pirmiausia žalą patiria pati įmonė, o kreditoriai nukenčia dėl to, kad lieka mažiau turto jų reikalavimams patenkinti. Tokiu atveju kreditoriaus žala paprastai yra išvestinė: vien neapmokėtos sąskaitos nepakanka tiesioginiam reikalavimui vadovui. Tiesioginis kreditoriaus ieškinys grindžiamas į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais – sąmoningu klaidinimu ar apgaulingos informacijos pateikimu, dėl kurių būtent tas kreditorius patyrė individualią žalą. Kai žala padaryta įmonei ar kreditoriams kaip grupei, jų interesai ginami per nemokumo administratorių.
Vadovo pareiga – žinoti, kaip įmonei sekasi
Įstatymas iš vadovo nereikalauja sėkmės, bet reikalauja žinoti. Civilinio kodekso 2.87 str. įpareigoja vadovą veikti sąžiningai, protingai ir lojaliai įmonei, o teismas, kaip rodo 2024 m. nutartis, klausia, ar vadovas turėjo reikiamą informaciją ir ar įvertino pasekmes. Vadovas, kuris balansą mato kartą per metus, kai rengiamos metinės ataskaitos, į šį klausimą atsakyti negali.
Rekomenduojame vieną įprotį: kartą per mėnesį sėsti su buhaltere prie pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso ir peržiūrėti penkis skaičius, aprašytus žemiau. Tai užtrunka pusvalandį. Jei iki teismo kada nors prieitų, būtent tokie susitikimai ir jų išvados rodo, kad vadovas padėtį žinojo ir į ją reagavo.
Penki skaičiai, kuriuos žiūrime su vadovu kas mėnesį
Pradelstos skolos tiekėjams. Skolų tiekėjams sąrašas pagal vėlavimo dienas yra pirmas skaičius, kurį kreditoriai pamato anksčiau nei jūs: tiekėjas, kuriam vėluojate 60 dienų, jau skambina. Jei pradelstų skolų suma auga tris mėnesius iš eilės, tai ne blogas mėnuo, o kryptis. Per susitikimą klausiame, iš kokių įplaukų ir kada ji bus padengta.
Jei pelnas ataskaitoje yra, o pinigų mokėti nėra, pirmiau perskaitykite Karolinos straipsnį „Pelnas yra, o pinigų nėra. Kur jie dingo?“.
Mokesčiai ir „Sodra“. Mokesčių ir įmokų skola skiriasi nuo skolos tiekėjui: ją nustato įstatymas, ne sutartis, o VMI ir „Sodra“ skolininkus skelbia viešai. Mokesčių mokėjimas nėra verslo sprendimas, todėl pasirinkimo „pirmiau algos, VMI palauks“ teismas nevertina kaip rizikos, kurią vadovas turėjo teisę prisiimti. Jei mokesčių skola kartojasi antrą mėnesį iš eilės, rekomenduojame tartis su VMI dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, kol sumos dar nedidelės.
Nuosavas kapitalas ir įstatinis kapitalas. Nuosavas kapitalas – tai turtas minus visi įsipareigojimai, balanso eilutė, į kurią vadovai žiūri rečiausiai. Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. nustato: kai nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo, valdyba, o jei jos nėra, – vadovas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl padėties ištaisymo. Tai pirmoji įstatymo pareiga, kurią sukelia skaičius balanse, ir ji atsiranda gerokai anksčiau nei nemokumas. Susirinkimo protokolas – pirmas dokumentas, rodantis, kad vadovas padėtį matė.
Mokėjimai sau ir susijusiems asmenims. Akcininko paskolos grąžinimas, mokėjimai giminaičių įmonei ar sau, kai tiekėjams ir VMI vėluojama, apskaitoje matomi iš karto: tai mokėjimai, kurie aplenkia eilę. Atsiskaitymo pirmenybę pasirinktiems kreditoriams ir veiklos perkėlimą į susijusią įmonę teismai vertina kaip tyčinio bankroto požymius. Jei nauja sutartis pasirašoma kitos jūsų įmonės vardu už darbą, kurį atliko senoji, senosios knygose lieka sąnaudos be pajamų. Tą neatitikimą nemokumo administratorius randa pirmiausia.
Trūkstami dokumentai ir nepateiktos ataskaitos. Sąskaitos be pagrindo, nepaaiškinti pinigų nurašymai, Registrų centrui nepateiktos metinės ataskaitos. 2024 m. byloje tarp tyčinio bankroto pagrindų teismas nurodė ir tai, kad vadovas neužtikrino, jog būtų sudaromi visi privalomi apskaitos dokumentai, ir jų neperdavė nemokumo administratorei. Įmonės veiklai nutrūkus, pareiga perduoti turtą ir dokumentus administratoriui išlieka. Nepateikti dokumentai teismui atrodo kaip slepiami, o ne kaip pamiršti.
Nė vienam iš šių penkių skaičių nereikia audito – tik balanso šiandienai ir pusvalandžio.
Kada laukimas tampa pažeidimu?
Juridinių asmenų nemokumo įstatymas įmonę laiko nemokia, kai ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jos įsipareigojimai viršija turto vertę. Įmonei tapus nemokiai vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Kartu jis privalo nedelsdamas informuoti akcininkus apie nemokumą ir pasiūlyti spręsti mokumo atkūrimo klausimą.
Inicijuoti nemokumo procesą dar nereiškia iš karto kreiptis į teismą. Pirmiausia vadovas raštu praneša kreditoriams, kokios prievolės neįvykdytos, ir nurodo 15–30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo įteikimo. Jei per šį terminą nesusitariama dėl pagalbos (atidėti mokėjimus, atsisakyti dalies reikalavimų ar pakeisti prievoles) ir kreditoriai nenusprendžia bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, įmonė kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įstatymas tai sako tiesiogiai: nepavykus susitarti, vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui.
Bandymas išsaugoti verslą savaime nepanaikina šios pareigos. Vertinant atsakomybę svarbu, ar vadovo veiksmai buvo pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis: realiais užsakymais, finansavimo galimybėmis, derybomis su kreditoriais ar tikėtinais atsiskaitymais. Vien vilties, kad „kitą mėnesį bus geriau“, neužtenka.
Planuoti didesnes pajamas ir sąmoningai pateikti klaidingus duomenis – skirtingos situacijos. Vertinant vadovo elgesį svarbu, ką jis žinojo sprendimo priėmimo metu. Vėliau nepasitvirtinusi prognozė automatiškai neparodo, kad vadovas jau skolindamasis žinojo, jog įmonė įsipareigojimų neįvykdys. Todėl reikšminga, kuo prognozė buvo grindžiama: sutartimis, užsakymais, finansiniais skaičiavimais ar kitais duomenimis. Kitaip vertinama situacija, kai kreditoriui pateikiama informacija, kurios neteisingumą vadovas žino.
Ir kiekvienas delsimas savaime nesukuria pareigos atlyginti žalą – būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas bei dėl nepagrįsto delsimo atsiradusius nuostolius. Visos įmonės skolos automatiškai netampa vadovo skolomis. Ar jūsų delsimas jau pažeidimas, pasako teisininkas, ne mes. Mes pasakome, nuo kurio mėnesio skaičiai rodo nemokumo požymius.
Kai niekas nežiūrėjo – du teismų pavyzdžiai
Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-162-790/2024 paliko nepakeistą sprendimą iš buvusio vadovo priteisti 123 304 € žalos atlyginimo. Ieškinį pareiškė pati bendrovė per nemokumo administratorių. Teismai nustatė, kad nemokios bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę: ši gavo 18 813 € už ankstesnės bendrovės atliktus darbus, o skolos liko senojoje. Vadovas taip pat pavėlavo inicijuoti bankroto bylą, ir per vertintą delsimo laikotarpį padidėjo įsipareigojimai kreditoriams ir darbuotojams. Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Atsakomybę lėmė konkretūs pažeidimai: pajamų nukreipimas į susijusią įmonę ir pavėluotas bankroto inicijavimas, pabloginęs kreditorių galimybes atgauti lėšas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-488-1097/2025 kreditorės ieškiniu priteisė iš buvusio vadovo 800 917 € žalos atlyginimo – visą bankroto procese nepatenkintą reikalavimo dalį. Bendrovės bankrotas anksčiau buvo pripažintas tyčiniu dėl vadovo veiksmų: pareigos inicijuoti bankrotą nevykdymo, nuostolingų sandorių, atsiskaitymo pirmenybės pasirinktiems kreditoriams ir veiklos perkėlimo į susijusią įmonę. Vadovas nepaneigė preziumuojamų civilinės atsakomybės sąlygų ir neįrodė pagrindo mažinti atlygintiną žalą.
Tyčinis bankrotas keičia atsakomybės vertinimą. Kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatomas už jį atsakingas vadovas, kreditorius gali reikalauti atlyginti bankroto procese nepatenkintą reikalavimo dalį, neįrodinėdamas atskirai būtent į jį nukreipto klaidinimo. Įsiteisėjusiu sprendimu nustatyti vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė žalos atlyginimo byloje iš naujo neįrodinėjami, o kreditoriaus nuostoliai ir jų priežastinis ryšys su tyčiniu bankrotu preziumuojami. Vadovas gali gintis įrodinėdamas, kad visas reikalavimas ar jo dalis būtų likę nepatenkinti ir be jo neteisėtų veiksmų. Abiejose bylose kalbama apie civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą; tai nėra tapatu baudžiamajam nuteisimui.
Abiejose bylose požymiai (pradelstos skolos, mokėjimai pasirinktiems kreditoriams, pajamos kitoje įmonėje) apskaitoje buvo matomi mėnesiais anksčiau nei teisme.
Pavyzdys iš praktikos
Pavyzdžiui, UAB su 2 500 € įstatiniu kapitalu ankstesniais metais sukaupė 30 000 € pelno, o praėjusiais metais patyrė 40 000 € nuostolį.
- Nuosavas kapitalas2 500 € + 30 000 € − 40 000 € = −7 500 €
- Riba – pusė įstatinio kapitalo2 500 € ÷ 2 = 1 250 €
- Nuostolis, nuo kurio riba peržengta2 500 € + 30 000 € − 1 250 € = 31 250 €
Riba, nuo kurios vadovas privalo šaukti akcininkus, buvo peržengta jau tada, kai nuostolis viršijo 31 250 € – gerokai anksčiau, nei kapitalas tapo neigiamas.
Tos pačios įmonės balanse turto yra 85 000 € (pirkėjų skolos 50 000 €, atsargos 25 000 €, pinigai 10 000 €), o įsipareigojimų – 92 500 €. Įsipareigojimai viršija turtą: 92 500 − 85 000 = 7 500 €. Tai įstatyme aprašytas nemokumo požymis. Jei iš 92 500 € įsipareigojimų 60 000 € yra pradelsti, tenkinamas ir antrasis požymis: įmonė laiku nevykdo prievolių. Nuo šio balanso „kitą mėnesį bus geriau“ turi remtis dokumentu – pasirašytu užsakymu, paskolos sutartimi ar mokėjimo grafiku su VMI.
Be mėnesinės peržiūros tokį balansą vadovas pamato ne tą mėnesį, kai jis susidaro, o tada, kai rengiamos metinės ataskaitos – po kelių mėnesių. Tie keli mėnesiai ir yra laikotarpis, kurį teismas vėliau vadina delsimu.
Ką daryti
- Paprašykite buhalterės balanso šiandienai ir pradelstų skolų sąrašo pagal vėlavimo dienas – šią savaitę (jūs paprašote, mes paruošiame).
- Palyginkite nuosavą kapitalą su puse įstatinio kapitalo; jei jis mažesnis, sušaukite akcininkų susirinkimą per 3 mėnesius (jūs).
- Sustabdykite mokėjimus sau, giminaičiams ir susijusioms įmonėms, kol vėluojate kitiems – nuo šiandien (jūs).
- Nesudarykite sutarčių kitos įmonės vardu už senosios darbus, kol nepasitarėte su teisininku (jūs; suvedame su partneriu).
- Užrašykite, kuo grindžiate sprendimą tęsti veiklą: užsakymai, finansavimas, derybos, datos – šį mėnesį (jūs).
- Jei įsipareigojimai viršija turtą arba mokėti laiku nebegalite, kreipkitės į teisininką dėl pranešimo kreditoriams – nedelsdami (jūs su partneriu; skaičius paruošiame mes).
- Pateikite vėluojančias metines ataskaitas ir sutvarkykite trūkstamus dokumentus (mes; apleistos apskaitos tvarkymą vertiname atskirai).
Rekomenduojame su teisininku kalbėtis ne tada, kai gaunate ieškinį, o tada, kai pirmą kartą atsakote „taip“ į klausimą apie pradelstas skolas ir dar į vieną savitikros klausimą. Kiek ir kada jam reikės skaičių, pasakome mes.
Dažni klausimai
Ar galiu atidaryti naują įmonę ir perkelti į ją klientus, kol senoji skolinga? Tik pasitarę su teisininku, ir ne tam, kad skolos liktų senojoje. Abiejose aprašytose bylose būtent pajamų perkėlimas į susijusią įmonę buvo vienas iš tyčinio bankroto pagrindų.
Ar galiu pirmiau grąžinti sau akcininko paskolą? Kol vėluojate tiekėjams ir VMI – ne. Atsiskaitymo pirmenybė pasirinktiems kreditoriams buvo vienas iš pagrindų 2025 m. byloje, o akcininko paskola yra dažniausias tokios pirmenybės pavyzdys.
Ar akcininkų sprendimas tęsti veiklą mane apsaugo? Ne visiškai. Vadovas ir akcininkas gali būti tas pats žmogus, tačiau šių statusų atsakomybės pagrindai skiriasi. Akcininkų ar valdybos pritarimas sprendimui savaime neatleidžia vadovo nuo atsakomybės, jeigu pažeisti teisės aktai, nuslėpta reikšminga informacija ar veikta esant interesų konfliktui.
Ar man gresia baudžiamoji atsakomybė? Aprašytos bylos – apie civilinę atsakomybę, tai yra žalos atlyginimą pinigais. Ar konkretūs veiksmai turi ir baudžiamosios teisės požymių, vertina teisininkas; mes į šį klausimą neatsakome.
Kas veda nemokumo procesą? Ne mes. Nemokumo procesą, bankroto administravimą ir likvidavimą atlieka mūsų partneriai – teisininkai ir likvidatoriai. Mes paruošiame balansą, skolų sąrašus ir dokumentus, kurių jie paprašys pirmiausia.